Žiniasklaidos kronikos

Vakar paskelbta, kad LNK televizija pirmoji iš lietuviškų nacionalinių kanalų pradėjo rodyti ir lietuvių, ir originalo kalba. Skaitmeninės televizijos žiūrovai gali patys pasirinkti, kuria kalba žiūrėti filmą, serialą ar dokumentinę laidą. Pasirinkti kalbą galima distancinio valdymo pultelyje paspaudus kalbos pasirinkimo funkciją.

Kol kas lietuvių ir originalo kalbomis bus transliuojamos tik kelios laidos per savaitę. Pirmąją laida dviem kalbomis tapo JAV serialas „Deksteris“.

Plačiau: http://www.mgbaltic.lt/lt.php/naujienos/lnk_pirmoji_pradeda_uzsienio_produkcija_rodyti_dviem_kalbomis/2072

Kelerius metus trukęs konfliktas tarp „Valstiečių laikraščio” ir „Ūkininko patarėjo”, leidusio laikraštį „Valstietis”, baigtas – nuo kitų metų šis laikraštis vadinsis „Kaimo laikraštis”, skelbia „Delfi“. Abiejų leidinių savininkai sudarė taikos sutartį, pagal kurią „Valstiečių laikraštis” atsisako piniginių pretenzijų, jei „Ūkininko patarėjas” laikysis susitarimo keisti „Valstiečio” pavadinimą ir iki šių metų pabaigos savo laikraštyje kas mėnesį spausdins „Valstiečių laikraščio” skelbimus apie prenumeratą.

Naujienų portalas Alfa.lt nuo vakar pakeitė išvaizdą ir struktūrą, kuri galiojo nuo pat portalo atsiradimo 2006 m. Kartu su naująja išvaizda buvo visiškai perrašytas svetainės kodas. Kalbama, kad netrukus startuos ir nauja įvaizdinė Alfa.lt reklaminė kampanija.

Šią savaitė užsienio verslo spaudoje pasirodė įdomi naujiena, kad vienas didžiausių pasaulyje telekomunikacijų operatorių “France Telecom/Orange” įkūrė padalinį, kuris užsiims kino filmų kūrimu bei išskirtinių teisų į Prancūzijos ir Europos filmus įsigijimu.

Tai dar vienas pavyzdys, kad telekomunikacijų operatoriai, ieškodami išskirtinumo bei papildomų pajamų iš duomenų perdavimo paslaugų (filmų peržiūra per kabelinius ir mobilius tinklus, muzikos parsisiuntimas, VOD ir pan.) vis labiau investuota į originalaus turinio kūrimą ir tampa visaverčiais media rinkos dalyviais.

Lietuvoje apie telekomų investicijas į muzikos ar kino verslą kalbėti dar ankstoka, tačiau pasaulinės tendencijos paprastai mūsų šalies neaplenkia. Pavyzdžių, kai telekomunikacijų paslaugų tiekėjai kuria originalų turinį, turime: “Omnitel” finansuojamas “Omni” projektas (įgyvendina kita bendrovė - UAB “Naujosios komunikacijos prekyba”), TEO LT kuriami “Zebra.lt” interneto vartai ir pan.

Vakar dienos BNS/Delfi straipsnyje apie skaitmeninę televiziją gali rasti įdomų skaičių - TEO LT, AB per pirmąjį IP televizijos paslaugų “Gala” teikimo mėnesį pritraukė 2100 klientų. Rugsėjo pabaigoje TEO LT, AB turėjo apie 153 tūkst. DSL klientų, tad galima paskaičiuoti kad skaitmeninės televizijos per IP tinklus paslaugomis jau naudojasi daugiau nei 1 proc. bendrovės plačiajuosčio interneto klientų (įskaitant verslo klientus, kuriems televizija mažai aktuali).

TEO LT, AB žada papildomų naujienų IPTV televizijos srityje kitų metų pavasarį. Tuo metu bus galima įvertinti, kiek Lietuvoje paklausios “triple play” (televizijos, interneto ir balso perdavimo) paslaugos. Taip pat bus įdomu palyginti, kas greičiau - kabelinės televizijos operatoriai ar telekomas - rimtai įsigalės kitos pusės valdomoje rinkoje.

Nuo pat Alfa.lt projekto paskelbimo buvo įdomu stebėti, kaip šio projekto autoriai iš “Alfa Media” (”MG Baltic” koncerno dalis) mes iššūkį Lietuvos internetinių naujienų leidinių rinkos lyderiui “Delfi” bei kitiems šios rinkos dalyviams: “Omni“, “Zebra” ir pan.

Pradžia buvo daug žadanti: neblogai žinomų autorių komanda su Vladimiru Liaučiumi ir Virgiu Valentinavičiumi priešakyje, geras užnugaris iš koncerno, kuriam priklauso “Apranga“, “Mineraliniai vandenys“, “Stumbras” ir kitos gerai žinomos įmonės, pusės, bendras projektas su LNK per tuos pačius savininkus, “Gauminos” indėlis (aišku, neblogai apmokamas).

Gal tik kiek keista buvo, kad “MG Baltic” ėmėsi tokio nedidelio ir ribotų augimo galimybių projekto rinkoje, kuri jau pakankamai pripildyta. Prieš kurį laiką koncernas išpardavė jo savininko Dariaus Mockaus “manufaktūromis” pavadintas įmones, nedarančias keliasdešimties milijonų litų apyvartos per metus (į šių įmonių sąrašą pateko “Toy's Market” ir “RuDuDu” tinklus valdanti “Mevasta”, “Birštono mineraliniai vandenys”, agrofirma “Sėklos” ir kt.). Alfa.lt atveju visa rinka yra mažesnė nei “Mevastos” ar “Sėklų” metinė apyvarta. Viena paguoda - rinka gana sparčiai auga.

Tačiau pirmieji Alfa.lt žingsniai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi. Vienas populiaresnių lietuviškų blogų “Žudyk reklamą” šį pirmadienį viename įraše, manau, išreiškė dominuojantį požiūrį į Alfa.lt - kažkas su ja blogai ir noro lankytis joje nėra. Komentatoriai taikliai pastebėjo, kad konkurencinio pranašumo prieš kitus internetinius leidinius Alfa.lt neturi, o techninis svetainės įgyvendinimas ne itin vykęs.

Dar viena problema - projekto marketingas. Tiksliau - jo klaidos. Nuo pat pradžių “Alfa.lt” pozicionavimas kėlė klausimų, o realybės šou “Alfa.lt” per LNK dar labiau viską supainiojo. TV panaudojimo projekto reklamai sėkmingu tikrai nepavadinčiau, o ir dabar vykstanti reklaminė “Alfa.lt” akcija spaudoje ir internete palieka daug klausimų jos užsakovams.

Panašu, kad artimiausiu metu naujo lyderio interneto leidinių rinkoje karūnavimo nebus. Lauksime ir žiūrėsime, kiek ilgam “MG Baltic” vadovybei užteks kantrybės (ir idėjų) finansuoti lyderiu netapusį (ir nuostolingą) projektą. Kitas variantas - tai politinės tribūnos pasiruošimas artėjantiems rinkimams, bet kam tada reikėjo pardavinėti naujienų agentūrą ELTA?

Radijo ir televizijos komisijos (RTK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius visų Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojų pajamos (įskaitant Pervij Baltiskij ir LRT) išaugo 10,6 proc. lyginant su praėjusiais metais ir pasiekė 194,5 mln. litų. Šie duomenys apima visus radijo ir televizijos transliuotojus, įskaitant kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) operatorius.

Sparčiausiai auga televizijos transliuotojų pajamos - 13,4 proc. (iki 123,8 mln. litų), radijo transliuotojų – 7,9 proc. (iki 19,7 mln. litų), kabelinės televizijos transliuotojų – 6,4 proc. (iki 44,4 mln. litų). MTDV pajamos sumažėjo 1,4 proc. iki 6,6 mln. litų. Daugiau skaičių - RTK pranešime spaudai.

Iš pateiktų skaičių matyti, kad transliuotojų pajamų augimas letėja. Palyginimui, Rusijos televizijos pajamos iš reklamos šiemet per pirmus 9 mėnesius išaugo 35 proc. (iki 2,07 mlrd. JAV dolerių), o radijo - 10 proc. (iki 210 mln. JAV dolerių).

Lietuvos televizijų pajamų augimą galima sieti su šiais metais kelis kartus padidintais reklamos įkainiais. “Delfi” šiandien rašo, kad TV3 ir LNK ketina pakelti reklamos kainas dar kartą nuo ateinančių metų.

Savo blogo įrašus pradėsiu nuo negatyvios naujienos. Kaip paaiškėjo, artimiausiu metu (nuo kitų metų pradžios) UAB “Pačiolis” ketina nutraukti žurnalo “Marketingas” leidybą ir taip bent laikinai padėti paskutinį tašką rinkodaros specialistams skirtų lietuviškų periodinių leidinių sagoje. Šiais metais panašus likimas ištiko ir pagrindinį “Marketingo” konkurentą - žurnalą “Reklamos ir marketingo idėjos”.

Iš patikimų šaltinių teko girdėti, kad yra planų dalį “Marketingo” autorių perkelti į kito “Pačiolio” leidžiamo mėnesinio žurnalo “Vadovo pasaulis” redakciją. Kiek iš to bus naudos, pamatysime kitais metais, kai pasirodys pirmieji “jungtiniai” “Vadovo pasaulio” numeriai, ruošiami bendros autorių komandos. Tačiau jau dabar aišku, kad marketingistai savo spaudos leidinio lietuvių kalba neturės, nes “Vadovo pasaulis” yra visai “kito sukirpimo” ir skirtas plačiai vyresnei auditorijai.

Nesiimsiu vertinti, kodėl abu marketingistams skirti leidiniai po poros metų veiklos užsidarė. Nesutikčiau su tais, kurie visą kaltę suverstų mažai rinkai ir per daug specializuotam leidinių pobūdžiui. Poreikis profesionaliam leidiniui tikrai yra, 3000 egzempliorių tiražas tikrai garantuotas. Tuo labiau, kad “Reklamos ir marketingo idėjos” parodė, jog už tokį leidinį prenumeratoriai pasiruošę mokėti tikrai nemažus Lietuvos masteliais pinigus (iki 20 Lt už numerį). Pažiūrėkime vien į rinkodaros konferencijų kiekį, dalyvavimo kainą ir dalyvių skaičius. Matyti, kad žinių trūkumas ir noras jų gauti yra.

Matyt, išryškėja problema, kad Lietuvos žiniasklaidoje nėra specialistų (leidėjų ir redaktorių), galinčių kurti ir palaikyti nišinius profesinius produktus. Tokie produktai turi būti tiek platūs (per daug susisiaurinti skaitytojų auditorijos negali), tiek gilūs (paviršutiniškas temų nagrinėjimas nieko neduoda), bet ne per daug. Tai sudėtingas darbas, kurio mano nuomone, nesugebėjo atlikti nei “Marketingas”, nei “Reklamos ir marketingo idėjos”.

Pabaigai reiktų pridurti, kad be minimų dviejų žurnalų kiek anksčiau į retai leidžiamą reklamos katalogą transformavosi dar siauresnės specializacijos estų leidžiamas, bet visoms Baltijos šalims skirtas žurnalas “Baltic Marketing & Advertising”, o apie marketingą plačiau bandžiusi rašyti “Verslo banga” akivaizdžiai baigia išsikvėpti.